leipėti — léipėti vksm. Léipėti iš tróškulio, iš juõko, iš núovargio … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išleipėti — intr. kurį laiką leipėti: Vakar visą dieną išleipėjom visi Ps. leipėti; išleipėti; nuleipėti; paleipėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paleipėti — intr. kiek leipėti: Kai susirgau šiltine, žinotum, gerokai paleipėjau Srv. leipėti; išleipėti; nuleipėti; paleipėti … Dictionary of the Lithuanian Language
alpėti — alpėti, ėja, ėjo intr. 1. būti netoli alpimo, alpti ir vėl atsigauti, leipėti: Neištūri sopulių – alpėja Grg. Į pirštą įsipjovė, kraują pamatė ir alpėja dabar Škn. Alpėk čia dabar, gavęs par strėnas, ko lindai! Pgr. Ko čia alpėji – nedvėsi Sv.… … Dictionary of the Lithuanian Language
leipuoti — leipuoti, uoja, ãvo intr. J sirgti, negaluoti, alpuoti, leipėti: Kai galvom leipuosma (sirgsime nuo garų), tai bus blogiau, nekaip būt šaltoj gryčioj Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
nuleipėti — intr. nusilpus nusibaigti: Penki ančiukai nuleipėjo Lnkv. leipėti; išleipėti; nuleipėti; paleipėti … Dictionary of the Lithuanian Language
slabnėti — slabnėti, ėja, ėjo NdŽ 1. intr. N, BS133, [K] silpnėti: Ligonis pradeda slabnėti J. Bene voverė su uodega primušo, ka taip slabnėji? LTR(Vdk). ║ imti prasčiau veikti: Širdis muno pradėjo slabnėti [nuo gyvatės įkirtimo]; jau dabar turu mirti PP35 … Dictionary of the Lithuanian Language
